Šokis – viena gražiausių ir įdomiausių meno formų, kurio metu istorija pasakojama ne žodžiais, o kūno judesiais. Niekas tiksliai nežino kada atsirado ši nuostabi meno forma, tačiau jau prieš 9000 metų rasta piešinių olose, kuriuose vaizduojami šokantys žmonės. Nuo pat seniausių laikų iki dabar šokių stiliai kito, atsirasdavo naujų, iki tol niekur nematytų šokių.
TOMO PETREIKIO ŠOKIŲ STUDIJA dalijasi 5 įdomiausiais faktais, kurių apie šokius turbūt dar nebūsite girdėję.
FAKTAS NR 1. Valsas – šokis, skatinantis nepadorumą
Nors dabar valsas mums asocijuojasi su elegancija, grakštumu ir prabanga, tačiau XVI a. šis šokis buvo laikytas per daug seksualiu dėl artimo šokėjų kontakto ir intymaus ryšio. To meto konservatyvi visuomenė piktinosi valsu. Prasidėjus Reformacijai, Vokietijoje net buvo išleistas įstatymas, kuris draudė nepadorius, per daug intymius šokius. Tačiau valso šalininkai nebuvo taip lengvai sustabdomi ir šį šokį šokdavo uždaruose vakarėliuose. Situaciją pasikeitė 1786 m., kai Vienos operoje buvo pristatyta LA COSA RARA („Keistas atsitikimas“) opera. Aukštuomenės nariai išvydę šią operą pakeitė savo požiūrį į valsą ir jis greitai išpopuliarėjo kilmingųjų tarpe.
FAKTAS NR.2. Šokių maras
Nuo 1518 m. per Europą pradėjo skrieti daugeliui nesuprantamas reiškinys, kuris buvo pramintas ŠOKIŲ MARU. Šią epidemiją pradėjo ponia TROFFEA. Ji kelias dienas nesustodama šoko Strasbūro gatvėse. Per savaitę prie moters prisijungė 34 žmonės, o po mėnesio šokėjų grupėje jau buvo daugiau nei 400 narių. Maru šis reiškinys vadinamas todėl, nes jo metu dėl išsekimo, širdies smūgių ar insulto mirė didelis kiekis žmonių. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, kad per dieną ši epidemija pasiglemždavo apie 15 žmonių.
FAKTAS NR. 3. Baletą šokantys kelių policijos pareigūnai
2008 metais Rumunijos mieste Timišoaroje kelių policijos pareigūnams buvo pradėtos vesti baleto pamokos. Ši iniciatyva sugalvota po to, kai miesto policija gavo nusiskundimų dėl blausiai ir netiksliai atliekamų reguliavimo judesių gatvėje. 20 kelių policijos pareigūnų savo kūno plastiką gerino mokydamiesi atlikti Čaikovskio kūrinius.
FAKTAS NR. 4. Kiek stepo šokėjų reikia, norint sumušti pasaulio rekordą?
1998 metais gegužės 24 dieną Štutgarto mieste, Vokietijoje buvo sumuštas pasaulio rekordas. Choreografas Ray Lynch sukūrė šokį prie kurio prisijungė 6952 stepo šokėjai. Jie kartu šoko 2 minutes ir 15 sekundžių. Šis renginys buvo skirtas paminėti stepo legendą Bill „Bojangles“ Robinson. Antroje vietoje su 6000 stepo šokėjų šiuo metu yra Niujorko šokių grupės atliktas šokis. Šokėjai minėdami Padėkos dieną stepą šoko Brodvėjaus gatvėje.
FAKTAS NR. 5. Šokis ir kūnui, ir protui
Šokis yra visapusiškai naudingas žmogui. Šokant juda visas kūnas, todėl yra treniruojamos ir visos raumenų grupės. Šokdami sumažiname galimybę susirgti širdies, kraujagyslių ligomis, geriname orientaciją, motoriką, koordinaciją, tampate lankstesni. Įdomu, jog šokis naudingas ne tik mūsų kūnui, bet ir protui. Šokant lavėja atmintis, nes reikia prisiminti šokio žingsnelius, struktūrą. Niujorko Alberto Einsteino medicinos koledžo atliktame tyrime nustatyta, kad reguliariai šokdami žmonės proto ligų riziką gali sumažinti net iki 76 procentų.
Pramoginiai šokiai TOMO PETREIKIO ŠOKIŲ STUDIJOJE
Jei jau kurį laiką svajojate išmokti klasikinių ir Lotynų Amerikos šokių judesių bei derinių, pagerinti savo plastiškumą, koordinaciją bei fizinę būklę, nebesvarstykite ir po vasaros atostogų prisijunkite prie TOMO PETREIKIO ŠOKIŲ STUDIJOS. Rinksime tiek porinių, tiek SOLO pradedančiųjų grupes. Sekite naujienas!